Orientavimasis patalpose tai gan nauja sporto atšaka, kur orientuojamasi patalpoje, įprastai naudojant pastato kelių aukštų planą. Kiekvieno aukšto planas išdėstomas tame pačiame lape, stengiantis, kad aukštai gulėtų lygiagrečiai, kad būtų galima greitai atsekt, kokie vieno aukšto laiptai išveda į kito aukšto atitinkamus laiptus (tuos pačius). Kai kurie organizatoriai, piešia rodyklytes ant laiptų, kurie išveda į kitą aukštą: rodyklytė rodo laiptų kylimo kryptį.
Rungtis labai įdomi tuom, kad iš sportininko (arba mėgėjo) reikalauja erdvinio mąstymo. Netgi panašu, kad sudėtingesnė už daug sprintų. Pirma, tai orientavimosi tankis yra didesnis dėl mažo pastato mastelio, t.y. didesnis objektų tankis, dažnai ir didelis punktų tankis (maži atstumai prabėgimuose). Antra, prabėgimų variantai ieškomi ne viename žemėlapyje, o per kelis aukštus.
Patalpų-O Lietuvoje organizuojamas neseniai, gal kelerius metus, daugiausiai(?) Marijampolėje, Klaipėdoje, Plungėje, o 2018-2019 m. žiemą - Vilniuje.
Ilgai svajojau tokiose varžybose dalyvaut, ir pirmą kart sudalyvavau 2017-2018 m. sezone - nuvykęs į du turus Marijampolėje (Rygiškių Jono gimnazija, Jono Totoraičio progimnazija). Orientuotis buvo labai įdomu.
Po metų, kai Patalpų-O atsirado ir Vilniuje, sudalyvavau taurėje iš 5-ių turų. Buvo taip pat labai įdomu orientuotis. Ypač patiko pirmasis turas, kuriame buvo "one-way" koridoriai.
Tiek Marijampolėje, tiek Vilniuje, būna po dvi trasas. Prabėgus vieną, pailsėjus, bėgama antra. Antrą bėgti gerokai lengviau ir bėgama greitai, nes teritorija jau būna gerokai išbėgiota.
Gera alternatyva super- ir mikro-sprintams, kurių deja visai neorganizuojama pastaruoju metu.
Trumpai, įspūdžiai apie kiekvieną iš Vilniuje vykusių turų.
1. Vytauto Didžiojo gimnazija. Startavęs ilgai stovėjau vienoje vietoje, ~5min, kol susigaudžiau, kas kaip. Nes rodyklytės ant laiptų buvo nauja, o taip pat buvo "one-way" koridoriai. Susimaišiau su rodyklytėm, ir berods kurį laiką atmetinėjau variantus leistis laiptais, kur rodyklytė rodo priešais atbėgimo kryptį. Buvo vienas iš įdomiausių turų, nes buvo "ciklų", t.y. reikėjo dar ir rinktis variantus.
2. VGTU Saulėtekio rūmai. Startavęs ilgai nagrinėjau visą schemą. Kadangi pastatas buvo labai didelis, jungtinis, tai žemalėpio autorius sudėjo jo dalis nelygiagrečiai (antraip reikėtų grandioziško lapo formato), kas apsunkino aukštų surišimą mintyse. Po ~7 minučių pajudėjau į trasą. Nors čia klausimas, ar tai buvo geriausia strategija... Turas patiko, buvo keli praėjimų variantų pasirinkimai lokaliuose korpusuose, tačiau atskiri korpusai sujungti vienais rišamaisiai laiptais, kas orientavimąsi palengvina. Gan "bėgiminis" turas, nes ilgi koridoriai, dideli atstumai tarp punktų.
3. Ąžuolyno progimnazija. Buvau pasisukęs koją, tai abidvi trasas įveikiau šlubčia ir ramiai pabėgėjant. Šis turas buvo mažiausioje patalpoje, iš to - trumpesni atstumai tarp punktų. Dar buvo pusiniai aukštai. Orientavimosi požiūriu vienas iš įdomiausiu turų. Plius buvo mini labirintas!
4. Jėzuitų gimnazija. Įdomi architektūra, įdomu orientuotis rūsyje. Turas patiko, bet buvo gan "bėgiminis" (ypač antroj trasoj), nes nebuvo "ciklų", kas darė trasą mažiau sudėtinga, ir mažiau įdomia.
5. VU Saulėtekio rūmai. Bėgau nuo pat pradžių, nestoviniavau. Gan gerai gavosi pirmoje trasoje, o antroje sumažėjo koncentracija ir padariau porą minučių klaidų. Labiau "bėgiminis" turas dėl didesnių atstumų.
Bendrai paėmus, vidutiniškai patenkintas savo rezultatu. Norisi gebėt susiorientuoti greičiau, ypač pradinėje stadijoje, tik tik išbėgus į pirmąją trasą.
Tikiuos, kad bus organizuojama Vilniuje ir kitamet, ir tikiuosi, kad galėsiu dalyvaut.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą