Tvarkingi 10 metų! O 2023 - su mp.

 Įrašas apie asmeninius pasiekimus.

mp - mispunch - kontrolinio punkto nepasižymėjimas (dalyvio rezultatas neįskaitomas, jis diskvalifikuojamas, dar kitaip žymima - dsq). Dažniausios dalyvių klaidos iš žemėlapio skaitymo ir orientavimosi pusės - a) punkto praleidimas, t.y. pradedama orientuotis į sekantį negu reikia punktą (dažnai įvyksta, kai du KP vienoje linijoje: akis būna nepamato viduryje punkto apskritimo), b) punktų surinkimas ne ta tvarka skaidyme (žvaigždutėje, aitvare), c) kito punkto paėmimas vietoje savo (jei KP arti ir panašioje situacijoje, liaudiškai vadinamas "dubliu"). Su orientavimusi nesusiję - kortelės neišsivalymas prieš startą, pasižymėjimas prabraukiant per toli nuo KP ir nepatikrinant ar suveikė pasižymėjimas.

2013-2022, t.y. 10 metų pavyko Lietuvos OS varžybose (standartinėse) viską įveikti tvarkingai! Ilga ir džiugi serija! Pasak duomenų bazės tai apie 4000 teisingai pasižymėtų KP.

(Neskaitant nusiėmimų nuo per ilgų trasų dėl nuovargio ar kt.)

Kai pradėjau lankyti orientavimąsi, gan ilgą laiką, net kelerius metus trasas įveikdavau tvarkingai. Vėliau pasikeičiau, ir MP būdavo dažnesni, daugiau rizikuodavau: orientavimasis ir buvimo vietos žinojimas - apytiksliniai, neužtikrinti, o KP numerius tikrindavau rečiau. Kiekvienas MP labai nuliūdindavo. Kasmet vidutiniškai po 2 MP. Taip sekė apie 10 metų.

Vėliau pradėjau mažiau rizikuot ir dažniau tikslintis, bet KP numerius tikrinausi/uosi ne visada. Priklausomai nuo situacijos, bet vidutiniškai turbūt pusę pasitikrinu. Sprinte - mažiau, miške - daugiau.

Šiemet gavau jau net 2 MP. Pirmasis - OS kalnų dviračiais varžybose - praleidau trasos punktą (pradėjau orientuotis į sekantį). Antrasis - OS bėgte - paėmiau dublį kiek paralelinėje situacijoje.

OSKD varžybose (Šeškinės ozas, Vilnius-2023) važiuodamas iš 8 į 9 pro dešinę, nusukau į 10-ą:

OS bėgte varžybose (Juodkrantė, Nida-3-dienos), bėgdamas iš 16 į 17 per pusiau-atviro kampą, peršokęs nosį, tikėjausi nubėgti palei kalną ar jo viršų:

Gavosi, kad nubėgau žemiau, tada stabtelėjau prie "mistinės" lomos, o kiek toliau radęs KP, nepasitikrinau numerio, nes skubėjau.

Neatitikimų buvo bent keli, kurie kėlė įtarimų, bet dėl kelių atitikimų, paskubėjau. Atitiko kryptis, KP buvimas globaliai ant nosies, lokaliai lomelėje, status šlaitas po kaire, ir nuožulnesnis šlaitas po dešine.

Neatitikimai: prieš KP pailgas kalnas buvo žemas, be mikrokalniukų, o kairiam šone - smėlėtas, atsirado mistinė loma prie kurios stabtelėjau nesuprasdamas kur esu, išbėgus iš KP nemačiau bumerango formos kalvos po kaire, tačiau buvo nedidelis nosių išsišakojimas, sekantis KP pasirodė per arti (tikėjausi dar bėgt, žiūrėjau į tolį, o pamačiau pašonėje). 

Prie klaidos prisidėjo tai, kad šalia bėgo dar vienas dalyvis (galimai kitos trasos), į kurį kreipiau dėmesį, t.y. blaškiausi nereikalingom veiklom. 

Pamoką tikiuosi išmokt.

Tiek visa trasa patiko, tiek ypač šis prabėgimas ir "dublis" ant kiek paralelinės situacijos patiko.

Orientavimasis patalpose: 2018-2019 sezonas

Orientavimasis patalpose tai gan nauja sporto atšaka, kur orientuojamasi patalpoje, įprastai naudojant pastato kelių aukštų planą. Kiekvieno aukšto planas išdėstomas tame pačiame lape, stengiantis, kad aukštai gulėtų lygiagrečiai, kad būtų galima greitai atsekt, kokie vieno aukšto laiptai išveda į kito aukšto atitinkamus laiptus (tuos pačius). Kai kurie organizatoriai, piešia rodyklytes ant laiptų, kurie išveda į kitą aukštą: rodyklytė rodo laiptų kylimo kryptį.

Rungtis labai įdomi tuom, kad iš sportininko (arba mėgėjo) reikalauja erdvinio mąstymo. Netgi panašu, kad sudėtingesnė už daug sprintų. Pirma, tai orientavimosi tankis yra didesnis dėl mažo pastato mastelio, t.y. didesnis objektų tankis, dažnai ir didelis punktų tankis (maži atstumai prabėgimuose). Antra, prabėgimų variantai ieškomi ne viename žemėlapyje, o per kelis aukštus.

Patalpų-O Lietuvoje organizuojamas neseniai, gal kelerius metus, daugiausiai(?) Marijampolėje, Klaipėdoje, Plungėje, o 2018-2019 m. žiemą - Vilniuje.

Ilgai svajojau tokiose varžybose dalyvaut, ir pirmą kart sudalyvavau 2017-2018 m. sezone - nuvykęs į du turus Marijampolėje (Rygiškių Jono gimnazija, Jono Totoraičio progimnazija). Orientuotis buvo labai įdomu.

Po metų, kai Patalpų-O atsirado ir Vilniuje, sudalyvavau taurėje iš 5-ių turų. Buvo taip pat labai įdomu orientuotis. Ypač patiko pirmasis turas, kuriame buvo "one-way" koridoriai.

Tiek Marijampolėje, tiek Vilniuje, būna po dvi trasas. Prabėgus vieną, pailsėjus, bėgama antra. Antrą bėgti gerokai lengviau ir bėgama greitai, nes teritorija jau būna gerokai išbėgiota.

Gera alternatyva super- ir mikro-sprintams, kurių deja visai neorganizuojama pastaruoju metu.

Trumpai, įspūdžiai apie kiekvieną iš Vilniuje vykusių turų.

1. Vytauto Didžiojo gimnazija. Startavęs ilgai stovėjau vienoje vietoje, ~5min, kol susigaudžiau, kas kaip. Nes rodyklytės ant laiptų buvo nauja, o taip pat buvo "one-way" koridoriai. Susimaišiau su rodyklytėm, ir berods kurį laiką atmetinėjau variantus leistis laiptais, kur rodyklytė rodo priešais atbėgimo kryptį. Buvo vienas iš įdomiausių turų, nes buvo "ciklų", t.y. reikėjo dar ir rinktis variantus.

2. VGTU Saulėtekio rūmai. Startavęs ilgai nagrinėjau visą schemą. Kadangi pastatas buvo labai didelis, jungtinis, tai žemalėpio autorius sudėjo jo dalis nelygiagrečiai (antraip reikėtų grandioziško lapo formato), kas apsunkino aukštų surišimą mintyse. Po ~7 minučių pajudėjau į trasą. Nors čia klausimas, ar tai buvo geriausia strategija... Turas patiko, buvo keli praėjimų variantų pasirinkimai lokaliuose korpusuose, tačiau atskiri korpusai sujungti vienais rišamaisiai laiptais, kas orientavimąsi palengvina. Gan "bėgiminis" turas, nes ilgi koridoriai, dideli atstumai tarp punktų.

3. Ąžuolyno progimnazija. Buvau pasisukęs koją, tai abidvi trasas įveikiau šlubčia ir ramiai pabėgėjant. Šis turas buvo mažiausioje patalpoje, iš to - trumpesni atstumai tarp punktų. Dar buvo pusiniai aukštai. Orientavimosi požiūriu vienas iš įdomiausiu turų. Plius buvo mini labirintas!

4. Jėzuitų gimnazija. Įdomi architektūra, įdomu orientuotis rūsyje. Turas patiko, bet buvo gan "bėgiminis" (ypač antroj trasoj), nes nebuvo "ciklų", kas darė trasą mažiau sudėtinga, ir mažiau įdomia.

5. VU Saulėtekio rūmai. Bėgau nuo pat pradžių, nestoviniavau. Gan gerai gavosi pirmoje trasoje, o antroje sumažėjo koncentracija ir padariau porą minučių klaidų. Labiau "bėgiminis" turas dėl didesnių atstumų.

Bendrai paėmus, vidutiniškai patenkintas savo rezultatu. Norisi gebėt susiorientuoti greičiau, ypač pradinėje stadijoje, tik tik išbėgus į pirmąją trasą.

Tikiuos, kad bus organizuojama Vilniuje ir kitamet, ir tikiuosi, kad galėsiu dalyvaut. 

2013 m. sezono vertinimai

Nesupratau, apie ką reikėtų parašyti, bet jausmas iš vidaus sakė, kad jau reikia. Tad apie daug ką.

Sezonas prasidėjo nuo to, kad žiemos pabaigoje bėgiodavau per sniegą. Kartais bėgi pramintu, kartais - mini pirmas šviežią. Miške. O bėgant į baseiną, gaudavosi bėgti ~75 proc. kelio kietu pagrindu, bet atstumas vos 4 km į vieną pusę.
Pirmosios varžybos buvo berods vasarį, visai neoficialios, poromis, bet per mišką - sniego kur iki kelių ir daugiau. Patiko labai. Per sniegą orientuotis lengva, ir matomumas geras, tai pasunkino bent tai, kad viskas vidurnaktį. Užtrukom ~3 km apie pusantros valandos, atrodo.
Prasidėjus pavasariui, dauguma Lietuvos varžybų buvo perkeltos į vėlyvesnį laiką, net rudeniop. Tačiau Baltarusijoje, keletas daugiadienių varžybų liko nenukeltos, ir vyko ant sniego. Jose dalyvavau, ir man patiko.
Kaip žinia, nors Baltarusijoje orientavimosi sportas išvystytas negeriau negu Lietuvoje, bet sezonas ten prasideda truputį anksčiau, ir baigiasi kiek vėliau. Neskaitant masinių varžybų ar kažko panašaus.
Pirmosios pavasario varžybos, kuriose bėgau be snieguoto pagrindo, buvo prie jūros - Melnragėje ir Kairiuose. Taipogi patiko, tačiau forma buvo silpnoka ir klaidų - daug.

Metai įsiminė, kaip traumų metai.
Pirmiausia pradėjo skaudėti kojas bėgant į baseiną kietu pagrindu.
Po to dar buvo prasidėję ir daug skaudėjo pakinklyje. Prasidėjo bėgant per sniegą varžybose, WRE 15 km ilgą trasą Gardino aspkrityje.
Tada per Vilniaus daugiadienes ir Taką, pareidavo sveikata ir bloga darydavosi galvai ir bendrai visai sveikatai, dėl didelių karščių.
Nepatiko kojos nykstelėjimas per LČ ilgą rudeny.
Vėl skaudantis pakinklis rudeny.. turbūt dėl dalyvavimo OS labai ilgoje.
Ir dar viena trauma - griuvimas nuo dviračio ant delnų, gipsas 4 savaites.

Įsiminė tuom, kad pasiekiau kelis savo "rekordus":
Pirmąsyk įveikiau elito labai ilgą trasą (Klajūno maratonas, ~19 km), ir po kelių savaičių elito labai ilgą čempionatinę (~26 km; ~3,5 val.).
Aukščiausia vieta LČ sprinte, kurią esu pasiekęs - Marijampolė - 22 vt. Ir prieš tai, ryte - patekimas į kvalifikacinį dešimtuką.

Geriausi šių metų subėgimai.
1. ACO taurė. Joje padariau mažai klaidų, o vietovė nėra visai lengva.
2. Brestskij podsnežnik - masinis startas, per sniegą. Trasos gale išplėšiau trečią vietą. Trasoj stengiausi pakirtinėt kampus, dažnai orientuotis ir bėgti savarankiškai, daugumoj pasiteisino.
3. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, II diena, Smiltynė. Labai dinamiškoje vietovėje, prabėgau gerai, išskyrus vieną didesnę klaidą. Buvo vėsus bėgiminis oras.
4. Sprinto kvalifikacija LČ, Marijampolėje.

Labiausiai išsekinusios trasos, kurias įveikti buvo sunku.
1. MMM 3 d., ilga. 12,1 km (1:33), vos neužmigau iš silpnumo paskutiniam kilometre, būčiau likęs miške gulėt...
2. Tako Kermušija, ilga. 11,5 km (1:40), buvo perkaršta, sprogo galva, silpna.., vos nenumiriau. Tik trasos pradžioj patiko, kai sutapo su M16 ir buvo punktai tarp pušaičių ir mikroreljefo.
3. LČ ilga Trako miške. 15,1 km (2:22), trasos gale jau išsekęs, daug eidavau..
4. Vilniaus daugiadienių Rūdninkai, ilga. 14,2 km (1:44)
5. Tako Švendubrė, pusilgė, handikapas. ~9 km (1:05)
6. BGU'92, vidutinė, handikapas. 7,1 km. (1:31), nedamiegojęs ar panašiai, tai labai vangiai
7. LČ labai ilga Labanoro RP. 26,3 km. (3:38), sunkiai, bet nepilnai išsenkant, nes gaivus oras ir valgiau vidury trasos.
8. Grodno Open Cup ilga. 15,2 km. (2:00)

Kur daugiausiai blūdijau.
1. MMM pirmos nakties trasa - naktinis sprintas.
2. Jono Vileišio taurė I d.

Kuo dar metai įsiminė?
* osport forumo diskusijomis apie nesąžiningumą sporte.
* pirmąja OS Lietuvoje GPS transliacija, LČ vidutinė ir estafetės, Šiluva. Organizatoriai "Sakas".
* įsiminė, kad kažkur pamečiau ir neatrandu lempos akumo.
* įsiminė žmonėm, įvairiom pažintim. Įsiminė žaidimai per Taką.
* trail-O. patiko tiek per Vilniaus daugiadienes, tiek per Taką.
* dar įsiminė tuom, kad labai gerose vietovėse vyko varžybos, ypač daug aplink Aukštadvarį.
* įsiminė naujais čempionų vardais, VE grupėje.
* įsiminė submarinais, gautais per PLSŽ, ir žalia maikute, kurią pamečiau kažkur per masines...

Ko trūksta?
* trūksta supersprintų, mikrosprintų, ir - miško sprintų!
* LČ naktinių sudėtingesnėje vietovėje.
* gražesnių santykių orientacininkų kolektyve...

Tai tiek.

Topiškiausi subėgimai :)

Užvakar baigėsi Lietuvos Taurė - paskutinės rimtos orientavimosi bėgte sezono varžybos. Kas eis ilsėtis ir po to ruoštis kitam sezonui, kas lips ant slidžių sniegui pasirodant, o kas dar tebedalyvaus varžybose važinėdami į pietesnėse šalyse regiamas pramogines varžybas, ar iki sniego iškritimo bėgios masinėse, dieniniu ar naktiniu režimu...
Pats lauksiu naktinių masinių, ir dar pavažiuosiu ryčiau, sustartuoti kaimyninėje sostinėje rengiamose varžybose.

Tuo tarpu reiktų apžvelgti praėjusio 2012 vasaros sezono rezultatus.
Kadangi nėra ką gero parodyti, ir neturėtų būti, tai užtai galima prisiminti pačias sunkiausias akimirkas, sunkiausiai įveiktas trasas, ir paminėti jas.

1. Taigi viskas prasidėjo nuo rimtų pavasarinių varžybų - "Vilniaus daugiadienių", kuriose bėgau visai nesitreniravęs, kuriose vos ne vos įveikiau ilgąją trasą Rykantuose. Visai nemažai atsilikdamas nuo artimiausio konkurento - http://www.dbtopas.lt/takas/lt/varz/2012034/rezgru/M?diena=2 . O bendroje 3 d. įskaitoje irgi gavausi toje pačioje vietoje, skaičiuojant nuo galo.
2. Vasaros pradžioje kitose daugiadienėse, t.y. "Take", kur jau teko bėgti 4 dienas, ir trumpų distancijų nebuvo, pirmąją dieną stengiausi nepersistengti ir tiesiog įveikti distanciją. Tokiu būdu gavausi vėl pats tolimiausias. O per keturių dienų sumą taip ir likau neišstumtas iš savo vietos - http://www.dbtopas.lt/takas/lt/varz/2012002/rezgru/H21E?diena=0
3. Rugpjūtį "Dzūkijos" 4 dienų orientavimosi festivalyje jau sekėsi kiek geriau, bendroje įskaitoje, iš 3 dienas sėkmingai įveikusių, užėmiau nebe pirmą, o antrą vietą nu galo. Tačiau sunkiausia iš 4 dienų buvo sudėtingame Petroškų miške su 12,8 km trasa, karštyje. Joje vos ne vos pavyko sugrįžti iš miško, jau svaigo galva, ir paskutinį trečdalį ėjau-bėgau - http://www.dbtopas.lt/takas/lt/varz/2012005/rezgru/M?diena=2
4. Visagino 3x4 daugiadienėse buvo ne taip karšta, ir trasos trumpesnės. Tik paskutinę dieną buvo kovinė trasa per pelkes. Daugumoj, kur buvo galima bėgti tiesiai per pelkes, bėgau-ėjau per jas. Taip išvargino, kad trasos pabaigoje labai norėjosi valgyti. O šiaip bėgau 1:28, nuo lyderio atsilikdamas tik 27 min., ir užimdamas trečią vietą nuo galo. Organizatoriai dėl ne ten stovėjusio kp rezultato neatstatė, bet jis išsisaugo tarpiniuose. http://www.dbtopas.lt/takas/lt/varz/2012001/rezgru/H?diena=4
5. Na ir rugsėjo 1-ąją vyko superinės varžybos, LČ naktinės - žalsvame Mangaroto žemėlapyje. Orientuotis buvo labai sunku, buvo lietaus ir šlapio miško, sunkiau prabėgamų vietovių - kirtimų ir jaunuolynų. Lempa ne pati geriausia mano buvo, bet nebloga. Tačiau dariau daug klaidų, sunkiai gaudžiausi, ir dėl to labai ilgai užtrukau miške, buvau pradėjęs sušalti. Topiškiausias rezultatas :) - http://www.dbtopas.lt/takas/lt/varz/2012090/rezgru/V?diena=1

Edit:
0. Visgi viskas prasidėjo ne nuo Vilniaus daugiadieių, o nuo 3 dienų varžybų "Grodno Open Cup", balandį. Antrąją dieną, ilgoje distancijoje, kuri nors ir vedė daugumoj per pušynus su kadagynais, - vos ne vos pavyko grįžti į finišą. Tai buvo sunkiausiai šiemet įveikta trasa, kur pačiam gale galvojau, kad nebegrįšiu - atsijungsiu - nukrisiu nuo kojų ir užmigsiu (gal visam) likus paskutiniam kilometrui iš 14,4. http://www.obelarus.net/results/2012/120414r_grodno.htm#m6

Varžybos Baltarusijoje

2012 metų pavasarį teko lankytis Baltarusijoje vykdytose varžybose "Grodno Open Cup". Pirmos dvi dienos buvo miške, o trečia - Gardino miesto centre (sprintas, WRE). Varžybos patiko, nors jų organizavimas vyko atsipūtusiai, "šiek tiek" vėluodavo startai (išskyrus WRE). Bet organizatoriai patiko. Vietovės buvo neypatingos, išskyrus sprinto vieta labai gera.

Vasarą vėl ieškojau kuriose varžybose sudalyvauti, ir prie ko prisijungti iš lietuvių, ten važiuojančių.
Taigi pavyko dviese nuvažiuoti į varžybas "Orientavimosi festivalis", kurias rengė tas pats klubas, o vyko jos šalia Avgustavo kanalo (liepos 28-29).
Norėjau sudalyvauti, nes programoje buvo Rogeinas, naktinis, trail-O ir labirintai. Gaila, kad nepavyko sudalyvauti Rogeine, nes reikėtų anksti važiuoti. Kita vertus buvo labai karštas savaitgalis, ir be pasiruošimo būtų labai sunku. Užtat pavyko sudalyvauti visuose kituose renginiuose.

Liepos 28 d. subėgiojom labirinte (orient-šou). Ten labai greitai, iki dviejų minučių, užtrunka greitai surankioti punktus. O vakare jau bėgom naktiniame. Naktinis ėjosi sunkiai, sėdau į 2/3 punktų. Galiausiai išaiškėjo, kad vienas kp buvo pastatytas gerokai ne ten, dėl to daug kas jo nerado.

Gyvenom šalia upelio, kuris buvo labai tinkamas maudytis. Jis gelbėjo mus nuo karščio. 

Liepos 29 d. ryte prasidėjo vieno žmogaus estafečių varžybos: gaunam žemėlapį, startuojam bendru startu ir bėgam trasą su skaidymais (skirtingas kilpų surinkimo eiliškumas).
Po duoto starto bėgau į lengvą pirmą kp, per proskyną, ir mačiau kitus 3 žmones, kuriems sutapo su manimi variantai, nes bėgo ten pat.
Pirmą kp šiek tiek prabėgau, nes supainiojau pailgą kalvą su duobe (neįmačiau bergštricho). Paėmėm jį kartu su moksleive iš organizatorių klubo. 
Ėmiau bėgti į antrą kp, buvo daug žolės miške, tai į kažkokią duobę atsistojau ir vėl nykstelėjau koją (kurią buvau nykstelėjęs prieš mėnesį Tako varžybose). Tada pastovėjau niekur neidamas apie minutę ir vėliau ėmiau eiti, retkarčiais - bėgti. Tačiau į kp sėdau. Klaida - nuėjau per daug į kairę. Miško matomumas buvo vidutinis, prabėgamumas - žalsvas. Sukausi ratu aplink reljefą kol sutikau tą pačią moksleivę, ir nuo tada nusprendžiau bėgti paskui ją / kartu su ja, arba jei skaudės koja - pasitraukti iš trasos.
Suradom antrą. Vėliau nesunkiai suradom 3 ir ypač lengvą 4 kp.
Bėgom į penktą, tolimą. Ten nuėjom nuo kelio palei griovelį, iki griovelio galo, ir tada ėjom į kp, nebėgom, bet ėjom, kad, atrodytų, būtų lengviau surasti. bet deja ten pradėjom klaidžioti, vaikščioti pirmyn-atgal. Ilgai taip vaikščiojom, šukavom. Miškas ten - totalus žolynas/avietynas. Pasirodo per daug į dešinę kp ieškojom.
Dar vėliau bėgom į kitus punktus, tačiau ten buvo irgi nelengva, ir ieškojom jų dažniausia - ilgai. Dviese, kad būtų lengviau. Kai kuriuos paėmėm tiksliai, gerai, bet lėtai ir atsargiai. O kai kuriuos teko ilgai šukuoti.
8 kp nusprendėm, kad stovi ne ten. Maža to, jo rajone yra klaidų žemėlapyje.
Galiausiai, paėmę 10kp, buvome pavargę, troškino. Moksleivę ypač troškino, ir jai po vakar rogeino buvo nuovargis, ir šiaip ji pagal amžių jau turėtų pavargt tiek bėgiodama. Tai nusprendė grįžt į centrą. Aš pasvarsčiau ar irgi grįžt, ar surinkt dar kokį ratuką, ir tik tada nusiimt, bet pagalvojau, kad bus nuobodu, ir kad gal jau irgi užteks bei neverta bandyti savo kojos atsparumo, bei vėliau skubėti dalyvauti likusiose paprastesnėse rungtyse.
Štai taip atrodė žemėlapis (žr. žemiau).
Šalia yra ir tarpiniai laikai. Kodėl Baltarusijoje populiaru splituose nurodyti ir bėgimo į kp greitį - nežinau :D. Žemėlapio sudarymo metų, ir ypač - autoriaus, nenurodoma. Gailma įtarti, kodėl :)

Pėstute grįžus į centrą (iki kurio irgi kelio buvo), kiek pailsėjus, išėjom pėsčiom dviejų lietuvaičių kompanija į trail-O rungties trasą. Gerai, kad čia niekur skubėt nereikia. Tik va buvo pats dienos įkarštis, tai ir neilgos trasos su 5 kp pilnai užteko.
Poto dar kart teko sudalyvauti orient-šou. Apdopvanojimai. Ir namo.
Savaitgalis patiko.

2010 mikrosprinto taurė I-et., Degučiai.

2010.06.12 diena.
Pasistatę trivietę palapinę stovyklavietėje, esančioje pietinėje Samanio ežerelio pusėje, išsimaudę po sunkios ir ilgos Lietuvos čempionato V21 vidutinės trasos Liminiškėse (Gražutės RP), su Mariumi palikome Jovitą stovyklavietėje ruoštis biologijos egzaminui, ir patys iškeliavome kiton ežero pusėn - į Degučių miestelį - kur, šalia Degučių pagrindinės mokyklos, turėjo įvykti pirmosios Lietuvoje O-Mikrosprinto varžybos. Ne kas kita, o "Gruko" Mikrosprinto taurės I-asis etapas.

Atvykdami į varžybų centrą, prisiglaudųsi šalia mokyklos pastato, jau matėme dalį mokyklos apylinkių ir raudonuojančių jose it braškės - krūvą punktų. Mokyklos apylinkėse augo įvairūs pavieniai medeliai, tiesių gyvatvorių linijos, vasariškai žydintys gėlynai, įvairūs išskirtiniai objektai - akmenys, išdrožinėti medžiai, o kiek atokiau matėsi - krepšinio ir tuo pačiu metu futbolo aikštelė, o pati mokykla buvo ant šiokios tokios kalvos.

Į varžybų centrą atėjome ne pirmi, jame jau dūzgė daug susirinkusių sportininkų ir šiaip mėgėjų, tokių kaip Marius :) ar aš. Aktyviausiai susirinkę buvo jaunimas, mat sprintai vaikams ir jaunuoliams - mėgstama rungtis. Kiek mažiau dalyvavo elito sportininkų ir dar mažiau - veteranų. Bet tai nebūtinai reiškia, kad veteranams ar elitinio amžiaus sportininkams naujovė nepatiko, tiesiog tą pačią dieną vyko bene svarbiausios daugelio orientacininkų varžybos metuose - Lietuvos čempionatas vidutinėje trasje, o taipogi kitąryt laukė dar ir Lietuvos čempionatas estafečių trasoje. Taip patgi nemažai sportininkų ruošėsi nakvoti toli nuo Degučių gyvenvietės (Zarasuose), dėl ko nesiruošė į mikrosprintą vakare atvažiuot.


Mikrosprinte pats dalyvauti labai norėjau dar nuo to laiko, kai tik jį pamačiau skelbiamu. Kuomet jo nebuvo, tai vis prisimindavau prieš trejetą metų R.Kutkos rengtas mikroorienteeringo varžybas Rečionyse, kurios įstrigo savo netradiciškai stambiu masteliu (1:2000) ir painia trumpa kaip gyvatė susirangiusia trasele, kurioje aš paėmiau dublį ir gavau "diskval" :) , man jos labai patiko.

O kas mūsų laukė Degučiuose?
Šį kart turėjome reikalų su mūsų orientavimosi sugebėjimams iššūkį metusiu dar stambesniu masteliu - 1:1000! Turėjome jį žūtbūt nugalėt, antraip išbėgtume iš žemėlapio ir pasiklystume! Aš buvau morališkai pasiruošęs susiremti ragais su naujai keptu žemėlapiu ir susikauti plikomis rankomis su visomis susirangiusios trasos paruoštomis gudrybėmis ir norais mane išmušti iš koordinacijos... kvėpavau nusiteikimu bėgti be klaidų iki galo ir grįžęs ramiai sau pasakyti - "visai nesudėtinga ir buvo toji traselė, ramiausiai suvartyta".

Deja, bet trasa paėmė viršų.
Ne tik mane nokautavo į patį pogrupio galą, bet ir draugą Marių paliko be žado. Marius irgi paėmė pogrupio galą, tik kito. Tai kas gi dėjosi aplink tą keistą ar gal net užburtą mokyklos pastatą tą vakarą? Apie tai parašysiu netrukus.

REKLAMINĖ PAUZĖ. Kaip žinote, jeigu vyko pirmasis etapas, tai logiška, kad vyks ir antrasis, tad kviečiu jus, ypatingai TAKO daugiadienių dalyvius, pavartyti mikrosprinto varžybų puslapuką, kuriame "Grukas" jus kviečia dalyvauti mikrosprinte (06.25 Molėtai-Tolieja) - http://www.grukas.lt/renginiai/ii-etapas-takas-moletai/informacija.html


Kvalifikacijos metu, startas buvo šalia varžybų centro, ir sudarė jį - trys koridoriai. Kiekviena grupė buvo susikirstyta į 2 pogrupius, kadangi dalyvių skaičius buvo nedidelis. Kvalifikacijoje galėjome startuoti kas kada nori beveik valandos laiko intervale. Pirmieji startavę dalyviai susilaukė daug dar nebėgusių, bet bėgsiančių žiūrovų, dėmesio. Buvo ir man įdomu pastebėti, kokiu greičiu orientuojasi mano grupės sportininkai. Miške ne taip dažnai galima tai pamatyti.

Praėjus kiek laiko po starto pradžios ir pats pasiryžau į jį atsistoti. Startavau minute vėliau po Lietuvos daugkartinio OS čempiono ir ištvermės sporto mėgėjo, praeitą savaitgalį vykusių multisporto varžybų Vilnius Challenge nugalėtojo - Svajūno Ambrazo, ir pasinėriau į trasą. Pirmasis KP buvo jau prieš akis. Vienas iš berods 3-jų, patenkančių į regėjimo zoną, punktų. Greit jį paėmęs jau turėjau suktis daugiau kaip 90 laipsnių kampu ir bėgti imti sekantį. Pradžioje sekėsi labai neblogai, paėmiau 4 punktus greitai. Tada sekė dar 3 neilgi punktai, kuriuos irgi paėmiau gana greitai. Tačiau atsižymėjęs 7-ąjį KP, atidūriau tokioje būklėje, kuomet nežinojau nė žingsnio kur bėgti, nežinojau nė kur yra sekantis KP. Privalėjau visiškai sustoti ir pastovėti brangias ~2 sekundes, kol suvokiau bėgimo į sekantį KP kryptį bei jo buvimo vietą. Per tokį sustojimą praradau keletą sekundžių, mano manymu - apie 3-4. Toliau sėkmingai atsižymėjau 8-ąjį KP, kuris, beje, buvo pirmasis vedantis į "krūmus ir žoles" iš "gero bėgimo zonos". Nesunkiai susigaudžiau ir 9-ame, 10-ame punktuose. Tiesa - 10-ame punkte pasitikslinau imamo punkto numerį, tai dariau pirmą kartą trasoje ir dėl to sugaišau gerą sekundę. 11-as KP ėjo į kalvelę. Prieš pribėgant KP, jau žinojau, kur stovės punktas ir žiūrėjau į tą medį. Punktas buvo tiesiai už medžio, kaip ir tikėtasi. Atsižymėjau punktą apibėgdamas medį iš kairės, tačiau padariau, matyt, kažką, ko nereikėjo daryt - atsipalaidavau ir pamiršau savo nories kryptį žemėlapio atžvilgiu. Ir pasižiūrėjęs kur bėgsiu į 12-ą KP žemėlapyje, bei pakėlęs galvą apžiūrėti nuokalvės panoramos, pamačiau, kad iš kairės auga tiesi krūmų juosta, o tiesiai prieš mane, tolumoje, auga statmena krūmų juosta su prašviesėjimais. Šių dviejų vietovėje matomų objektų panašumo su žemėlapyje matytais krūmų išsidėstymais užteko, kad mane įtikintų realiu jų tapatumu tarp vietovės ir žemėlapio, dėl ko aš mečiausi tariamai tiesia punkto kryptimi, kuri, pasirodo buvo 90 laipsnių klaidinga. Bėgau klaidinga kryptimi beveik dvigubai didesnį atstumą, negu tą, kurį būčiau bėgęs teisingai. Pribėgau kažkokius krūmus, peršokau ir tikėjausi pamatyti tą pilkos linijytės objektą vietovėje, prie kurios turėjo būti KP, o iššokau kažkur į daržą, užsodintą bulvėmis, ir tada supratau, kad kažkas čia ne taip. Beveik supratęs kur esu, pasąmoningai daviausi į kairę ir pasibaigus daržui, pribėgau atvirą vietovę su plentu. Pasukau galvą į kairę. Kada pasukau galvą į kairę, tada pamačiau, kad ten tolumoj, kažkur už 30-40 metrų stovi KP šalia didelio kelio ženklo - štai kur ano KP slepiasi! Staigiai pradėjau perjunginėti pavaras ir greit jį pasiekiau (iš viso į jį sėdau ~35 sek), o už jo, ta pačia kryptimi, buvo dar punktų. Aš, apsidžiaugęs, kad išlindau iš pusparašės ir suvokęs, kad esu jau trasos gale, bei permetęs akimis paskutiniuosius KP, nubėgau į sekantį, tada į dar sekantį, tada į dar sekantį, kol galiausiai finišavau. Finišavau kartu su dėde Gintautu Ūsu iš OSK Javonio. Kaip vėliau DBtope pasiaiškinau - jis startavo 15 sekundžių po manęs. Po finišo, stovėjau eilėje finišavusiųjų ir laukiančių savo SI kortelės nuskaitymo. Karts nuo karto pasižiūrėdavau, kaip kiti finišuoja iš galo, ir šiaip atsikvėpinėjau po įtemptos trasos. Po poros minučių finiše ėmėm dalintis įspūdžiais su Marium. Marius keikė trasą (arba save), sakė: "nieko nesupratau pirmam punkte" ;D. Tada paklausė, kaip sekėsi man? Aš pažvelgiau į žemėlapį ir ramiai peržiūrinėjau trasą nuo 1 iki paskutinio KP. Ir staiga pamačiau, kad to punkto, kuris sekė po kelio ženklo, aš neėmiau, t.y. aš jį tiesiog praleidau. Sakau Mariui: "O velnias!". Patrypčiojau keletą sekundžių vietoje, ir supratau, kad turiu surinkti teisingai trasą nuo nepaimtojo KP. Taip ir ėmiau daryti: išbėgau į nepaimtą KP ir viską teisingai susirinkau iki galo. Antrąjį kartą atsižymėjau finišą ir atsistojau į nusiskaitymo laukiančiųjų eilę. Mano rezultatą užskaitė, ir jis buvo lygus 6 min ir 8 sek. (Lyderis - Jovas Vytautas Gvildys užtruko 2:21)

Žemėlapis:


Išvados:
Mikrosprintas buvo vidutiniško sudėtingumo, tačiau porą kartų jame pats išsidūriau. Pabuvojau už žemėlapio ribų, beigi praleidau vieną KP. Tai - kritinės klaidos ir abidvi jos man labai skaudžios, bei ilgam pasiliks atmintyje. Abidvi jos reikalauja dėmesio ir turiu jas įsisąmoninti bei daugiau stengtis nebekartoti.
Žinau, kad panašių klaidų teko daryti ir per kitas varžybas, ir šių varžybų klaidos yra buvusių varžybų neįsisąmonintos klaidos...
1. Norint nenubėgti į šalį, reikia daugiau surasti atitikmenų vietovėje ir žemėlapyje, kad įsitikinti jų tapatumu.
2. Prieš atsižymint KP, reikia pasižiūrėti, kurlink yra išbėgimas į sekantįjį. Geriau tai daryti prieš atsižymint negu po atsižymėjimo, nes atsižymėjimo proceso metu šiek tiek išsiblaškoma - išikoordinuojama.

FINALAS

Po kvalifikacijos, po šiokio tokio anšlago prie varžybų centro palapinės ir techninių, nesklandumėlių, bei nedidoko vėlavimo, buvo pakelbti finalo starto protokolai ir dalyviai kviečiami į gardą. Prieš gardą, dalyviai vieni su kitais dalinosi įspūdžiais iš trasos, daugelis ilsėjosi sugulę ar susėdę ant žolės.

Kartu su Marium įėjome į starto koridorių vieni pirmiausiųjų, o V21 grupėje - pirmieji. Vidurinysis koridorius kiek vėlavo su savo pradžia, ir tai laikė organizmą ir moralę įtemptais. Nerimaudami stovėjome eilėje: Marius, Evelina Grigaitė, aš, ir jau kas už manęs - nebežiūrėjau. Taigi - startas! Marius išbėgo trason. Aš į jį bėgantį nežiūrėjau, tad neturėjau informacijos apie savo grupės pirmuosius KP. Evelina išbėgo po Mariaus 15 sek. Poto - aš. Paėmiau žemėlapį, greit jo kryptį priderinau prie vietovės padėties, suvokiau žalius taškelius žemėlapyje ir daviau spurto jų link, kur buvo įbestas mano KP. Atsižymėjau pirmąjį KP ir mečiausi į antrą, tačiau jis buvo pastatytass labai įdomioje vietoje, į kurią buvo keli begimo pasirinkimo variantai, ir į jį aš maktelėjau. Per lėtai susivokiau su KP, dėl to, apibėgau elglę iš dešinės, kol pribėgau apytikslę KP vietą. Bet pamačiau ir dublį ten. Jis buvo pakankamai arti ir vertė mane suabejoti, tad turėjau dar kartą detaliau pažvelgti į žemėlapį, patrypčioti ir atsižymėti punktą su kelių sekundžių praradimu. Manau, kad per pirmuosius abu punktus, praradau apie 10-12 sekundžių. Panašiai tiek laiko į juos ir reikėjo teisingai bėgti.
Iškart po 2-ojo KP, klostėsi viskas gerai. Mačiau prieš akis kiek ilgesnę, bet daug painesnę, sudėtingesnę trasą negu per kvalifikaciją, nors ir buvo ji pravesta toje pačioje teritorijoje. Iki 7 KP sekėsi labai neblogai. Nuo 7-ojo KP paragavau bėgimo su barjerais elementų ir prasidėjusioje žolingoje vietovėje vėl turėjau atsilikti. Šįkart, matyt, dėl nuovargio, na ir dėl to, kad startavau prie pirmųjų - teko minti takelį mokantiesiems geriau už mane kvalifikuotis. Didelių klaidų iki pat trasos galo pavyko išvengti: tik 9-ame KP 1 sek lankelis, ir į 13-ą KP gabūt reikėjo šokti per gyvatvorę.
Rezultatas: 3:20
Geriausius rezultatus parodė: 1. Jonas Vytautas Gvildys 2:38, 2. Mantas Martinkus (jaunimietis) 2:45, 3. Modestas Bacys 2:57. Manoji vieta - 7-a.

Žemėlapis:


Taigi, finalas pasisekė kiek geriau negu kvalifikacija.

Manau, kad bėgti su kompasu tokioje mikrosprinto vietovėje nėra būtina.
Norint pasiekti keliomis sekundėmis geresnį rezultatą, reikia bėgti su greitai pasižyminčia SI-kortele. Jeigu kortelė stabdo atsižymėjimą 0.5 sek, tai trasoje galima atsilikti net 10 sekundžių.

Lauksiu kitų mikrosprintų :\

Kelios nuorodos, susijusios su mikrosprintais:
http://mikrosprint.hu/
http://www.mikrosprint.hu/tortenelem/orient-show_ot.pdf

Pavasario taurė 2009, Aukštadvaris

Rašau apie Pavasario taurės 2-os dienos trasą ir orientavimosi įspūdžius. V21B (V16) - 3.6km, 12KP. Orientavausi be kompaso.

20 minučių prieš startą pradėjau persirenginėti, tad apšilimui daug laiko neliko, o jo ir neplanavau daryti didesnio negu pora šimtų metrų lėto bėgimo ir mankštos pratimai <..>

Startas, paėmiau žemėlapį ir bėgu. Atkarpoje AB pamačiau kompaktišką traselę ir patogiai susilanksčiau žemėlapį, pamačiau 'aitvarus'. BC peržiūrėjau kelią į 1 KP, jis - vienavariantis ir nesudėtingas, tereikėjo bėgant išilgai slėniui atsimušti į keliuką, vedantį į Š, ir juo bėgti iki KP. CD atkarpą paskyriau tokiem veiksmam: 2 KP kelio variantų ieškojimas ir pasirinkimas, 'aitvaro' narpliojimas (surinkimo eiliškumo nustatymas). Į 2 KP nusprendžiau, kad bėgsiu pro kairę pusę. Po taško D tiesiog bėgau į punkto pusę kartais pasitikslindamas žemėlapyje buvimo vietą.

Iki taško E bėgau daug negalvodamas, tik pačiam taške pasitiklinau buvimo vietą, nes prieš tai nebuvau pastebėjęs proskynytės. EF lindau per tankesnį, bet pavasarišką mišką, buvo daugėliau sniego.
FG bėgau į kalną keliu, norėjau paskirti laiką žemėlapio skaitymui, tačiau tai trukdė bėgimui, nes kelias buvo apledėjęs, slidus, ir visad reikėdavo stebėti kur statyt kojas, kad neslystų atgalios. Taip iki taško G nužiūrėjau kelią, kuriuo norėsiu bėgti į 3 KP, t.y. pro dešinę. Nuo G iki 2 KP bėgau nesusikoncentravęs (mintys ar prisiminimai buvo ne apie trasą).
Į trečią KP bėgdamas HI atkarpą, pastebėjau, kad vietomis maža sniego (pietinis kalvos šlaitas), dėl to stengiausi laikyti daugmaž bėgimo krypties, bet bėgti atitirpusiu miško pagrindu. IJ atkarpoj pasinagrinėjau 3-4 KP prabėgimą ir pasirinkau bėgti pro dešinę (žalia spalva). J taške nusprendžiau, kad į 3 KP bėgsiu kalvagūbrio viršūne - taku, o ne vakariniu to kalvagūbrio šlaitu, kaip buvau sugalvojęs pirmai.
Išbėgau iš punkto sekančio punkto kryptimi ir ~200 metrų galvojau, kad bėgu žaliai pažymėtu maršrutu - pasirinktu keliu. Tačiau bėgau raudonu, ir supratau tai tik pribėgęs tašką K ir stabtelėjęs. Pradėjau kilti į 4 KP kalvagūbrį ir užkilęs nesupratau, kurioje jo vietoje esu, ar žemiau, ar aukščiau punkto. Atsidūsau, pasižiūrėjau žemėlapį, ir nusprendžiau, kad reik kilti aukštyn, kur ir suradau punktą.
Kildamas į kalna kalvagūbriu link 5 KP, nagrinėjau sekančių punktų paėmimo kelius. Pasiekęs lauką ir jį kirtęs, atsidūriau taške M, nors galvojau, kad esu kitoje sankryžoje (labiau į PR pusę). Bėgau nesusikaupęs ir nenorėdamas sustoti, tarsi bandydamas patikėti, kad bėgu teisingai. Nusukau N taško linkme, keliuku, ir jį pribėgau, tuo tarpu manydamas, kad pribėgau tašką N' (žalia spalva), nuo jo pasukau į kairę, mišku, 'punkto link'. Kodėl palaikiau vieną kelią kitu? Nes buvau palaikęs reljefo formą, kuri veda į 5 KP loma, o ne kalvagūbriu, o tuo tarpu šalia kito kelio buvo loma (ar neigiama relj. forma). Šią klaidą supratau sustojęs miške 'punkto link', ir tada iš to taško pasirinkau prabėgimą į 5 KP bei sėkmingai nubėgau.
Į 6 KP bėgdamas blogai nusistačiau kryptį (per mažai tam skyriau laiko), dėl to nubėgau į ŠR ir stabtelėjęs taške O, nusikreipiau punkto link.
Į 7 KP bėgau greitai nuokalne, stabtelėdamas prieš KP ir padarydamas nedidelį lankelį iš kairės (klaidelė).
Bėgdamas į 8 KP pribėgau šlaitą, ir pamaniau, kad esu kitoje šlaito vietoje, negu buvau. Nusprendžiau, kad reikia pabėgti dešiniau palei šlaitą ir pradėt leistis. Tačiau kiek pabėgęs dešiniau, nepamačiau šlaito posūkio ir tai sukėlė abejonę, kad esu kitur tame šlaite. Sustojau ir pasidairiau. Pamatęs toli dešnėje šviečiančią nuo sniego teigiamą reljefo formą, radau ją žemėlapyje ir įsitikinau, kad esu ne ten, kur norėjau būti (taškas P). Tada jau nubėgau punkto link ir suradau jį. Į 9 KP sugalvojau bėgti tiesiai, tačiau atsimušęs į labai užvirtučią vietovę (žaliai sukryžiuota), nusprendžiau pasirinkti kitą kelią. Buvo 2 variantai, bet pasirinkau praėjimą iš dešinės. Taip ir nubėgau. Į 10-ą punktą nusprendžiau bėgti tiesiai, arčiau upelio, kad neklimčiau į pelkę, tačiau kryptis buvo bloga ir pro pelkę teko bėgti, taip bėgdamas atkarpą RS, maniau, kad esu arčiau upelio, bet nebuvau. Savo koordinates supratau, atpažinęs laukymę šalia taško S. Toliau sėkmingai nubėgau į 10 KP, neskubėjau bėgt per pelkę, kad neišsipurvinčiau, ir dėl to nebūtų sunkiau bėgti.
Iki taško T pasirinkau bėgti į 11 KP takeliu, o ne tiesiai mišku, bet kirtau žalią mišką prie pat T.
Toliau bėgau greitai ir klaidų nedariau. Stengiausi laikyti teisingą kryptį, o paskutiniame punkte žinojau, kad matysiu markiruotę.

Miškas ir oras patiko, trasa buvo įdomi. Kaip pirmom varžybom metuose, ji buvo ne per trumpa (įskaitant, kai kur sniego dangą).

Pagrindinės klaidos į 5 ir 8 punktus. Naudojantis kompasu, manau, kad jų pavyktų išvengti, arba aptikti anksčiau ir pasitaisyti.

Žemėlapis, su žymėm: